Rašta atsiradėms

Pradedont užrašo ont pëna pakioka ė bėngont daugiatuomė svieta istuorėjė, rašts ī paprasts ė patuogos būds ruokůtës so žmuonėmis, so katrās nȧgalȧt pasikalbietė. Bȧ tuo, tas ī tuobols rakonds pasižīmietė sava mėslės.

Rašts, katrů šindën liůsā galȧm užrašītė žmuogaus kalba, atsirada, tǡp veizont, nȧsenē – maždaug prīš šešis tūkstonťius metu. Bet anuo užůmazga pasiruodė žīmē onksťiau – prīš keliasdešimt tūkstonťiu metu, tās žilās senuavės omžēs, kumet pruotingāsis žmuogos, muokslėninku luotīnėškā šaukams homo sapiens, sokūrės garsū kalba, panuora sava mėslės sotartįnēs žėnklās pardůtė kėtam. Žėnuomās, ėš praďiū sotartėnē žėnklā bova natūrali.

Pëšėniū rašts – tas jau tėkruojė rašta pradė. Tǡp saka vėsi raštuotīrėninkā.

Senuovės žmuoniū pëšėnēs ė braižėnēs rimtā pradieta duomůtës tiktās praējosė omžė vėdorie. Daug ginču sokielė 1864 metās Proncūzėjuo, La Madlen orvė rasts mamota paišėnīs, ėšraižīts kaulėnie pluokštelie. Pažongi muokslėninkā tvėrtėna, ka mamota atvaizda sokūrė senuojė kūlė gadīnės žmuonis, mamota omžėninkā. Vuo bėblėjės šalėninkā itėkėniejė, ka tů meto, ka gīvena mamotā, Žemie dā nȧbova žmuogaus.

Raštuotīrėninkā pëšėniū rašta vadėn piktograpėjė. Žuodis piktograpėjė sodarīts īr ėš luotīnu kalbuos žodė pictus, katras znuočėj pëšts, dažīts, ė graiku kalbuos žodė grafos (γράφος), katras znuočėj rašau, krapštau. Atskėras piktograpėnė rašta žėnklos-pëšėnīs vadėnams piktograma. Graiku žuodis gramma (γραμμα) znuočėj ruodbalsė (lėtera, radie). Jė atskėrs piktograpėnė rašta žėnklos-pëšėnīs ėškėrsts arba ėšriežts kūlie, ta ons vadėnams petroglifo. Žuodis petroglifs sodarīts ėš graiku kalbuos žuoďiu petra (πέτρα), katras znuočėj kūlis (akmů), ė žuodė gliufo (γλυφό), katras znuočėj riežo, raižau. Piktograma ė petroglifs – të sosižėnuojėma žėnklā īr. Anë kō nuors praneš, prīmen, aiškėn, leid arba draud.

Rašts gėmė nȧ vënuo vëtuo. Rašta sėstemas nȧpriklausuomā vëna nu kėtuos raduos Vėdorėniūsiūs Rītūs, Kėnėjuo ė Cėntrėnie Amerėkuo. Nieks tėkslē nȧgal pasakītė, kudie žmuonis pradiejė rašītė, bet pėrmūsius rašītėnius žėnklus tėkriausē nauduojė vadā, ka pademonstrůtom sava galė, ė miesta pareigūnā, sorašėniedami ė skėrstīdami maista bē kėtus dalīkus. Pavīzdžiů, Centrėnie Amerėkuo rašts bova nauduojams tik ont karalėškūju paminklu.