Ėšrasts prītaisos, galontis atpažintė nȧžemėška gīvībės skvarma

Gīvībės žėnklū ëškuojėms kėtuos planetuos īr dėdlē sodietings uždavėnīs. Paprastā ons remas kemėnės (chemėnės) analėzės būdās – ëškuoma skīsta vondėns, kāp vënuos, mūsa sopratėmo, būtėnuos sālīgas gīvībē, degůnës, metana doju, organėniu molekoliu. Bet tǡp pat pripažīst, ka kėtor gīvībė gal būtė soriedīta vėsėškā kėtās bioluogėnēs princėpās, vuo būktās net ė vėsā nȧ bioluogėnēs. Vės dieltuo īr vëns puožīmis, katras torietom būtė bėndros bet kuokē gīvībē – jodiejėms. Jod vėsas, nes ė patės mažiausės gīvībės skvarmas (lt. Formos), tuokės kāp bakterėjės, ė nȧ vën anuos patės, bet ė medegas anuos.

Louzanas (Lausanne, Šveicarėjė) politeknėkas instėtota muokslėninkā pasiūlė prītaisa, katras galietom identifėkůtė gīvībē tuokio būdo. Tas īr dėdlē jautros ė tů paťio paprasts jodesė detektuorios, katruo veikėms parėmts mekanėnės svėrtës veikėma princėpo. Muokslėninkā siekmingā ėšmegėna sava sėstema aptėkdami bakterėjės, mëliu muolekolės, viežėnės lōstelės (lt. Ląsteles). Anë net ėštīrė, ar egzėstůn gīvībė jůdžemė megėnie, katras bova pajimts pri anū labuoratuorėjės ė šalėp tekontės opės vondenie. Vėsās atvejēs pavīka nustatītė gīvū lōsteliu sokeltas vėbracėjės. Dezinfekavos svėrti, jodesė sėgnalā ėšninkst.

Tas, ka tuokē gīvībės aptėkėma sistemā nȧrēk juokiū kemėniu rēgentu (lt. Reagentų), īr dėdelis privaloms – ana gal būtė nauduojama bet katruo vëtuo: ė lėguonėnės operacėnie, ė nȧžemėškas gīvībės paëškuoms.

Dā vëns, truopnē praktėšks šėta metuoda panauduojėma būds – vaistu veikėma tīrėmā. Svėrťiu masīvs gal būtė padėngts bakterėjuom arba viežė lōsteliem ė paveikts tėramās vaistās – ėš tuo, a lōstelės arba bakterėjės lėka gīvas, gal sprė̄stė aple vaistū veiksmingoma ė net anū veikėma greiti. Tuoks būds būtom žīmē greitiesnis nē daugelis kėtū, nauduojamu farmacėjės īmuonies, ëškont antibjuotėku a vaaistū nu viežė.