Vėsůtėnė žemaitėfėkacėjė prasided Skůdė

Prīš Velīku švėntės laikraštė “Ruoda” redakcėjė nusprėndė isitėkintė: a tėkrā Skůds pats žemaitėškiausis Lietuvuos miests īr, kap miegst prisistatītė.

Tėkrėnėms prasidiejė nu ivažiavėma i miesta. Če mūsa laukė pėrmāsis nusivīlėms: nē pri vůna ėš ketoriū ivažiavėmu i miesta nȧbova juokiū žemaitėšku užrašu, sveikėnonťiu atvažiavos i Skůda. Kīl truopnos klausėms, kudie Telšē ė Varnē, katrus kor kas labiau itakuo lietovėška asimiliacėjė, sogeb pasistatītė miesta pavadėnėmus žemaiťiu kalbuo, vuo Skůds, katramė vėsi šnek vėn žemaitėškā, nē? A tėkrā pruoblema - skordos miesta biodžets? Vuo būktās tësiuog trūkst inicētīvas ė nuora padėrbtė tō, kas senē toriejė būtė padėrbta?

Ka miesto valdē Žemaitėjės simbuolėka nie priorėtets, isitėkėnam ė privažiavė̄ Savėvaldībės pastata. Ont anuo stuoga ėšdėdē pleviesůn Lietovuos trėspalvė, ont vëna ėš trėjū stëbū pakabinta Skůda vieliava. Vuo kudie nie Žemaitėjės vieliavas, lëkt paslaptės. Do stëbo riuogsa bȧ nieka, ta Žemaitėjės vieliava pri svarbiausės miesta valdžiuos īstaigas galietom nȧ vënam skůdėškiů keltė pasidėdžiavėma sava krašto.

Megėnuom ētė pas kadencėjė bȧbėngonti Skůda savėvaldībės mera S. Vaišnuora pasiaiškintė. Ėšgėrdės prīkaištus, ka miestė nie žemaitėšku žėnklū, mers papasakuojė aple tō, kas daruoma žemaitėškoma labů. Pasidėdžiava, ka Skůds - vënintelis miests Lietovuo, katramė par tarības puosiedžius ruokůnas žemaitėškā. I klausėma, a pritartom, ka 2016 metu Savėvaldībės biudžetė atsirastom liešu miesta robežiů pažīmietė žemaitėškā (pri kuožna ivažiavėma pastatītė užraša „Skůds“ arba „Skouds“), mers atsakė tuokė idiejė palaikōs, dā pruognuozava, ka puolėtėnis tarības palaikīms tuokiam fėnansavėmů būtom. Ta Žemaiťiu koltūras draugėjės Skůda skīriů bȧlëkt parėngtė ė soderintė pruojekta (tik kīl paprasts klausėms, kudie tas nȧpadarīta īr lėg dabā, kas tam trokdė). “Ruodas” redakcėjė ėš sava posės pažad šėta klausėma nȧpalėktė ramībie ė keltė anō tuol, kuol žemaitėški užrašā atsiras pri ivažiavėmu i miesta.

Dā prīš vizėta pas mera, Savėvaldībės plepalīnės (lt. forumo) mera skėltie paklausiem, kudie ont liůsū stëbū nie Žemaitėjės vieliavas, ale mūsa užklausėms bova siekmingā ignuorůnams. Soprasdami, ka, jė palėksȧm šėtō klausėma sprė̄stës paťiam, vieliava gal dā ėlgā nȧatsirastė, ta pasisiūliem patis anō pakabintė, mers diel tuo nȧprīštarava. Pagaliau Skůds tories Žemaitėjės vieliava pri Savėvaldībės. Traukam i miesta cėntra. Paťiuo miesta šėrdie, pri mena muokīklas, akis užkliūn už dvėjū tošťiū stëbū. Mena muokīklas dėrektuorė Raugienė Anelė ėr anuos pavadůtuojė Andrëkovienė Daiva prijiemė dėdlē maluonē. Pasidžiaugosi gauta duovena, dėrektuorė pasiteirava, këk kaštůs vieliava, ka nusidievies ėr anō rēks keistė. Pavadůtuojė D. Andrëkovienė pasirūpėna, ka vieliava būtom nȧdelsont pakabinta. Dā pasidžiaugė, nes tō dëna toriejė atvīktė sveťiū, katrë būs maluonē nustebintė paťiamė miesta cėntrė, pri mena muokīklas ėšvīdė̄ Žemaitėjės vieliava.

Pri Žadeikė gimnazėjės, kāp ė pri kėtū valdėšku īstaigu, nuors bova vėsas galėmībės ė tošťiū stëbū, Žemaitėjės vieliavas nikor nȧrondam. I klausėma, kudie nie vieliavas, dėrektuorė Skarienė Gražėna atsakė, ka muokīkla Žemaitėjės vieliava tor, bet ana keravuojama moziejie. Kudie pėrmenībė – keravuotė vieliava moziejie, vuo nȧ lēstė anā pleviesůtė ont stëba šalėp muokīklas, soprastė sunkē. Ale mes diekingi, ka dėrektuorė nȧprīštarava, ka mes pakabintomiem vieliava. Žadeikė gimnazėjė žemaitėfėkůta.

Bartovuos progimnazėjė momis pasitink nudrėskosė Lietovuos vieliava ė dvīm toštēs stëbās. Īstaigas dėrektuorios Juokšos Vėrgėnėjos, vuos užsimėnos aple Žemaitėjės vieliava, pareiškė, ka muokīkla tam nȧtor pėningū. Šėtō sīki pasisiūliem vieliava paduovenuotė, bet paprašiem, ka, kumet šėtuojė nusidievies, mokīkla pasirūpintom isigītė naujė, mums pareiškė, ka pėningū tam nȧbūs, ale duovenuotuojė vieliava lēs pakabintė. Keistā nȧentozēstings mums pasiruodė žmuogos, torontė istuorėka dėpluoma ėr esontė Kraštuotīrėninku sājungas Skůda skėriaus pėrmėninko, puovīza. Bȧlëkt apgailestautė, ka muokīklas dėrektuorios nȧsovuok, ka nudrėskosė valstībėnė vieliava ė tas, ka nie gimtuojė krašta vieliavuos, nȧpaded ogdītė muokėniū patrijuotėzma, dā tuokio elgesio diskredėtůnams vëns ėš muokīklas tėkslū – augintė asaba, mīlontė sava krašta.

Balondė praďiuo parvažiavė̄ miesta, Žemaitėjės vieliavas raduom tik pri dvëjū prėvaťiū truobu. Dā vëna pri sava kloba “Samogitian MC” ėšsikielė̄ Skůda “baikerē”. So šėtů kloba narēs Sėgio bē Tuomio ė kieliem Žemaitėjės vieliavas pri Savėvaldībės, mena muokīklas, Bartovuos progimnazėjės ė P. Žadeikė gimnazėjės. Skůda žemaitėfėkacėjė prasidiejė. Vėsi vėliavu pakelėmā bova nufėlmůtė, kas nuor, fėlmůta materijuola gal paveizietė mūsa alkierie: www.ruoda.lt.

Rēk pripažintė, ka miestė, katramė vėsi ruokůnas vën žemaitėškā, vīraun “vėrtovėnis žemaitėškoms”, katras pasirruoda tik boitie. No, dā būn žemaitėšku rėngėniū, katrus organėzůn Skůda vëšuojė bėbliuotėka. Diel Žemaitėjės simbuoliu padietės daugiau nē apgailietėna, tudie sava žemaitėfėkavėma akcėjė tėkȧmuos paskatintė vėsas valďiuos ė prėvaťias īstaigas, īmuones būtė dėdesnēs patrijuotās, nȧbėjuotė sava žemaitėška patrijuotėzma demonstrůtė vëšā.

Nu šėta nomerė “Ruodas” laikraštis īved robrėka “Truopniū žemaiťiu sārašos”, i anō galies patektė vėsi žemaitē, isigėjė̄ Žemaitėjės vieliava ė pasikabėnė̄ anō vëšā pri sava truobuos. Būs skelbams pavardie, vards ėr adresos, kamė pleviesůn Žemaitėjės vieliava.