Parsiūstė laikrašti PDF skvarmuo

Kas ī žemaitē – tauta a tik etnėnė gropė?

Jė gīveni Žemaitėjuo, šneki žemaitėškā, jė ėš šėta krašta kėlė̄ tava tievā, jė če tava šaknis, ta kuokiuos tautībės mėslėji esōs – lietovis a vės gė žemaitis? Ėšgėrdė̄ tuoki klausėma, mėslėjo, atsakītomiem skėrtingā. Nes vëni isitėkėnė̄, ka žemaitē – ta atskėra Lietovuos terėtuorėjuo gīvenontė tauta, kėtū sopratėmo, telšėškē, skůdėškē, plungėškē ė kėti gīvenontis arťiau jūras – tik etnėnė gropė, torontė sava tarmė ė kažkëk apibriežtus regijuona robežius. Diskosėju šėtuo temuo kėlst senē ė pastuovē. Bejė, nȧ vën diskosėju, bet ė teismėniu ginču diel žemaitėškoma īr bovė̄ – patrijuotėškā nusiteikė̄ žemaitē nȧ vënus metus mīnė slėnksťius teismū, sëkdami iruodītė, ka tuokė žemaiťiu tauta īr, ka torȧm sava kalba (nȧ tarmė) ė garbinga istuorėjė.

Nuoriedami ėšgėrstė keleta skėrtingu sovuokėmu šėtuo temuo, pakalbėnuom tris vėsīms žėnuomus žemaiťius. Sava sopratėma nuorē ėšsakė telšėškis, stėpriausės svietė barzduos gaspaduorios ė Ginesa rekuordu laimietuos Degaiťiu seniūns Kontrėms Ontans. Kėts mūsa pašnekuovs – lietoviu istuorėks, ėš Telšiū kėlės Vėlniaus universiteta pruofesuorios dr. Bumblausks Alfreds. Trets – Lietovuos ė Klaipiedas politėkas veikies, vėsůmenėninks klaipiedėškis Skarbalios Egidėjos Skarbalius.

Diel sava tautībės – keli metā pu teismus

Vėsor ė vėsumet kartůnontis, ka ī žemaitis, žemaiťiu tautuos atstuovs, Degaiťiu seniūns O. Kontrėms prīš kelius metus intensīvē mīnė slėnksťius teismū. Tenās, iruodėniedams, ka žemaitē ī nȧ etnėnė gropė, vuo atskėra tauta, telšėškis gīnė sava idiejės ėr isitėkėnėmus. Pradė bova tuokė: tvarkīdamsis asabas (asmens) tapatībės dokumėntus Telšiū rajuona savėvaldībės Civėlėnės metrikacėjės skīrie ons paprašė, ka būtom fėksůnama anuo tautībė – žemaitis. Tačiau anuo nuors nȧbova ivīkdīts, konstatůnont, ka tuokiuos tautībės irašītė nie galėmībiu, nes... anuos nie. Tumet, nutarės iruodītė, ka žemaitē tauta ė ka ons tor teisė oficēlē vadintës žemaiťio, O. Kontrėms rīžuos kreiptës i teisietvarkas institocėjės. Ëškėni ons pateikė Telšiū rajuona apīlinkės teismů. Šėts nusprėndės, ka Civėlėnės metrikacėjės skīrė darbůtuojē, atsisakė̄ fiksůtė žemaitė tautībė, bova teisi, ëškėni atmetė.

Bet žemaitis nȧbūtom žemaitis, jė tǡp jimtom ėr ėš karta ronkas nulēstom. Kuo jau kuo, vuo užsispīrėma Ontanů ėš Degaiťiu tik pavīdietė gal. Ons sava sëkiams ėštėkams lėka lėg pabonguos – kuol bīla nagrėnieta Telšiūs, Šiauliū apīgardas, Lietovuos Aukščiausiajam Teismė. Tačiau vėsor – nȧ anuo naudā. Vėsuos teisma instancėjuos prijimtė O. Kontrėmů nȧpalonki verdėktā. Vuo tas rēšk, ka Lietovuo žemaiťiů sava teisībės iruodītė nȧpavīka.

Tačiau ė tas O. Kontrėma (rasiet diel tuo, ka ons – Kontrėms – kontrė asaba) nȧparklopdė. Ons rīžuos žīgiů i Vakarus, tėksliau – i Strasbūrė isikūrosi Euruopas žmuogaus teisiu teisma. Pateikės anam sava ëškėni, žemaitis nȧtrokos gava džiogė žėnė, ka anuo prašīms prijimts ėr užregėstrůts, tačiau pu kelius metus trokosė laukėma ėš Strasbūra atkeliava kor kas liūdnesnė navīna, ka bīla nūtarė atšauktė. Vuo kāp dabā? Ar O. Kontrėms jau nulēda ronkas, vuo būktās aukštielninkā – ons kopėns rīžta kuovuotė tuoliau ė ni nȧmėslėj palēstė sava „blaivuosės (žīdruosės) paukštės“? Žemaitis saka sava sëkė tėkrā nȧatsisakės īr ė nȧplanůnontis tuo darītė. „Greitā ēso i Civėlėnės metrėkacėjės skīrio, keisůs asabas (asmens) tapatībės dokumėnta ė vielėk rēkalauso tuo patës, ka anamė būtom irašīta tautībė – žemaitis. Vuo jė nȧrašīs? Jė nȧrašīs, monės ėr anū lauk tas pats teismū ėr iruodėniejėmu maratuons. Nes aš užsispīrės ė sëkontis tėksla“, - sakė Degaiťiu seniūns.

Vīra teigėmo, žemaitē īr atskėra tauta, ė tuo nieks nȧgal paneigtė, tuo liodėninks – patė istuorėjė. Palē O. Kontrėma, gīvava žemaiťiu konėgaikštīstė, katra toriejė sava konėgaikšťius, žemaitē toriejė apibriežta sava terituorėjė, kalba, papruoťius. Ta vėsks liodie, ka bovuom ėr esam atskėra tauta, nuors, kāp isitėkėnės telšėškis, daug kas dėdlē stėngas, megindami tō paneigtė.

„Daug kō bonduoma paneigtė. Ė tas, ka žemaitē – tauta, ėr aple tō tauta parašītu kningu teisingoma, ė žemielapiu tėkroma. Bet istuorėjė liodėj kō kėta. Jok Dorbės, Saulės ė kėtūs tuo čiesa mūšiūs kuovės vën žemaitē, lietoviu tėn ni smuoka (kvapa) nȧbova. Ė nȧžėnuosi, kas mes tuokë būtomiem, kuokė būtom Žemaitėjė ė Lietova, jė nȧ mūsa pargalės mūšiūs. Vio Žemaitėjė bova jau tumet, ka dā ni Lietovuos nȧbova, kumet anuos žemės nȧbova sojungtas“, - isitėkėnės O. Kontrėms.

Palē O. Kontrėma, ons pastuovē gėrdontis valdžiuos tėkėnėmus, ka žemaiťiu kalba nie draudama. „Bet ė nȧskatėnama īr“, - saka telšėškis. Anuo sopratėmo, labā rēktom, ka muokīkluos žemaitėškomů būtom skėrama daugiau diemesė, ka būtom keravuojama žemaiťiu kalba, kultūra, papruotē. „Jė muokīkluos vīktom bėnt jau žemaiťiu kalbuos fakultatīvā, mėslėjo, jaunuojė karta ėšaugtom dėdlesnēs Žemaitėjės patrijuotās, jaustůs tvėrťiau, vuo bluogiau nu tuo tėkrā niekam nȧbūtom“, - sakė O. Kontrėms.

Bejė, ons pats už žemaitėškoma keravuojėma pagīrėma īr dėdelė dieků nusipelnės. Mat Degaiťiu seniūnėjuo pri kuožna kaimoka ōžůlėnē robežė žėnklā so žemaitėškās vëtuovarďiu pavadėnėmās pastatīti īr. O. Kontrėms džiaugas ė tů, ka žemaitėškā parašīta „Telšē“, „Varnē“. „No, va užrašė žemaitėškā, ė nieks diel tuo nȧnūmėrė, vėsi tik džiaugas, palaika“, - mėslėj žemaitis.

Žemaitē tor vėsus atskėrā tautā būdingus aspektus

Tů isitėkėnės kėts garsos žemaitis E. Skarbalios. Tvėrtindams, ka žemaitē ī būtent tauta, šėts politėks ė vėsůmenėninks saka: „Tauta laikuoma tauta, jė tor savo kalba, terituorėjė, kultūra, istuorėjė, tradėcėjės, bėndra problematėka. Pasakīkȧt, katras aspekts mums nie būdings, katruo nȧtorȧm? Aš isitėkėnės, ka torȧm vėskō. Jok žemaiťiu kalba dā ė tarmės tor, pripažinta, juog sanskrita kalba panašesnė i žemaiťiu nē i lietoviu bėndrėnė. Vuo kor dā unikalė mūsa kultūra, tradėcėjės, katruos tonkē geruokā skėras nu lietoviu“, - kalbiejė E. Skarbalios.

Palē šėta žemaiti pu Ontruojė pasaulėnė kara daug kas Euruopuo pradiejė bėjuotė žuodė nacėjė. „Kāp tik dabā bėngo rašītė disertacėjė, katruos tema – tautėnė tapatoma ogdims. Šėtō rēkala ėšmanau, ta galo teigtė, ka mes sopainiuojam, i vëna soplakam kelis nuognē svarbius dalīkus, katrus kalbont aple tauta rēktom atskėrtė“, - isitėkėnės klaipiedėškis. Pasak anuo, kuožnos ėš mūsa torȧm etnėnė tapatībė, naciuonalėnė tapatībė ė pėlietībė. Patė svarbiausiuojė, palē E. Skarbalio, īr etnėnė tapatībė, nes ana prigimtėnė, gauta par krauji ė muotėnas pëna, be tuo, ana nȧpasirėnkama – esi tas, kas esi. Naciuonalėnė mūsa tapatībė prīrėšta pri terėtuorėjės, katruo gīvenam, anō ėš dalës mes jau galȧm rinktës. No, vuo pėlietībė īr ta mūsa tapatībės dalės, katrō reglamėntůn istatīmā. „Sakīkȧm, ėšvažiůn kuoks žemaitis i Onglėjė. Etnėnė anuo tapatībė bet katrů atvejo ėšlėks nȧkintontė – ana ėšlėks žemaitis. Naciuonalėnė anuo tapatībė – lietovis, ale pastaruojė par laika gal kėstė, nes gīvendams tarp onglu lietovis gal pradietė tapatintës so anās. Vuo pėlietībė ons gal gautė, jė tik atėtėks tam tėkras istatīmėnės nuormas“, - aiškėna E. Skarbalios, katras tam, ka atrastom tū trėjū tapatībiu skėrtomus, paskīrė pėnkis sava darba metus.

Klaipiedėškis saka sotinkontis daug žmuoniū, katrë nȧžėna, kas tuokë īr, nes tievā – skėrtingu tautībiu. Pasak E. Skarbalė, vën tas, ka prietelis sovuok, ka tor do prado (lt. du pradus), jau daug. Vuo kas ons tuoks ėš tėkrūju, ėšsigrīnins par laika, tō ons pajos savaimė. „Jok ėr i Vėnta sotek daug opelioku, vuo diel tuo ana žemaiťiů nȧtomp mažiau švėnta“, - jůkava pašnekuovs.

E. Skarbalios smagē pajůkavo ė kėta tema. „Vuo žėnuot, kudie Lietova tǡp skobiejė isivestė eura. Tudie, ka sosivuokė, juog ont vėsū naciuonalėnės valiutas kupiūru – žemaitē. Ėšskīros Basanavičiu Juona ė Kudirka Vinca. Vadėnas, lietovē toriejė tik 50 ė 500 lėtu“ – šmaikštava ons. Tǡp rasient bėnt muonetas bova lietoviu? Palē žemaiti, diel muonetu tǡp pat kėlst daug abejuoniu. Jok anū reversė – Vītis ont žėrga. Vuo Vītis, kāp svarstuoma, ta konėgaikštis Vītauts, katras – žemaiťiu žemės valdžiosė Kė̄stotė ė nu jūras kėlosės Bėrotės sūnos. Vadėnas, līg ė žemaitėška kraujė. Be tuo, istuorėjės šaltėniūs mėnavuo, ka Vītauts bova žems, vuo ont žėrga ons atruodė gana proporcingā, ta peršas ėšvada, ka konėgaikštis juojė ont... žemaitoka. Tuokë tat E. Skarbalė pamėslėjėmā pėningū tema. Kalbiedams aple žemaiťiu istuorėjė, klaipiedėškis vardėjė Žemaitėjės konėgaikšťius: Vīkinta, Algmėna, Treniuota, laimiejosius Dorbės, Skůda ė kėtus mūšius, katrūs lietoviu nȧbova. Vuo konėgaikšti

Mindauga ons vadėna ėšdavėko, nes karaliaus karūna ėš vuokīťiū gava mainās i žemaiťius. „Mindauga karūnavėma dëna ī patė jůdžiausė žemaiťiams, nes tōdën Mindaugs anus pardavė. Vuo nȧnuoriedami atėtektė vuokītems, anë toriejė kėltė i mūši, katrō laimiejė. Asmenėškā aš Mindaugėniu nikumet nȧšvėnto“, - diestė klaipiedėškis.

Grīždams pri etnėnės tapatībės klausėma, E. Skarbalios apgailestava, ka jaunuojė karta tuolst nu sava šaknū, ka sosilëj so lietovēs, euruopietēs. „Nieka nie bluogiau nē prarastė sava tapatībė, nȧbžėnuotė, kas tuoks esi. Nes žmuogos bȧ tapatībės – ta medis bȧ šakū, vėrtės paprasčiausio stolpo. Jok mūsa žemaitėška prigimtis – gražiausė, kō torȧm, ta torȧm stėngtës anō pardůtė ė jaunėmů, ka šis nȧbėjuotom pasakītė, ka īr ėš Skůda, Telšiū, Plungės a Kretingas. Vuo tuokiū bėjonťiu ė nȧbkalbonťiu žemaitėškā īr daug“, - ruokava E. Skarbalios.

Tuokė daikta kāp žemaiťiu tauta nie

Teismūs, katrūs O. Kontrėms iruodėniejė, ka žemaiťiu tauta bova ėr īr, pruofesuorios A. Bumblausks stuoviejė prīšinguo „barikadu“ posie, tvėrtindams, ka tuokiuos tautuos nie bovė̄ ė nie. „I tō teisma puosiedi bovau kvëtams nȧ kāp eksperts, vuo kāp liodītuos. Nes pas momis ekspertā apklausami tik baudžiamuosiuos bīluos, civėlėnies anë nie numatītė. Ta ė liodėjau, ka tuokė daikta kāp žemaiťiu tauta nie“, - sakė pruofesuorios.

Palē garsi istuorėka, muokslos nie sorinkės faktu, ka žemaiťiu tauta bova ar īr, bet tas žemaitems tėkrā nȧtrokda iruodītė sava teisībė ė pasëktė sava tėksla. „Jė tik tor iruodīmu, anë nȧstuokuo energėjės, tego jimas žīgiu, tego nȧdůd ramībės teismams Lietovuo ė Strasbūrė, ė vėsā gal būtė, ka anë sava pasëks. Jok tǡp tautas ė gimst. Bet aš tuokēs atvejēs vėsumet klauso – a të žīgē, energėjės sānaudas būs kam nuors naudingi“, - kalbiejė A. Bumblausks. Pruofesuorė manīmo, daug kō nuveiktė gal ė nȧiruoďios, ka žemaitē īr atskėra tauta. Gal sëktė, ka muokīkluos atsirastom pamuokas a bėnt jau fakultatīvā, būrelē, katrūs vākā būtom muokuomi žemaitėškā, ka bibliuotekas vīkdītom žemaitėškoma keravůnonťius pruojektus ė panašē. „Būtėnt tas torietom būtė mūsa prioritets, i tō, vuo nȧ i teismus ėr iruodėniejėmus torietomiem nukreiptė sava darba ėr energėjė“, - isitėkėnės telšėškis muokslėninks. Kas ta Žemaitėjė? Palē A. Bumblauska, Šėlotė ė Žemaiťiu Naumiestis nu Žemaitėjės jau atsirėbuo, anë sakuos esontis Mažuojė Lietova, šiaulėškē žemaitēs savės tǡp pat nȧbvadėn. Ta këk tuos Žemaitėjės bȧlëkt, nuors istuorėškā ana sëkė Kiedainius, Raseinius, bet dabā šėta robežė jau tėkrā nȧbnubrieši. „Tǡp, žemaiťiu konėgaikštīstė gīvava ė toriejė gana dėdelė sava terėtuorėjė, bet so dabartėnēs žemaitēs „dounėninkās“ ta terėtuorėjė nȧtoriejė nieka bėndra. Žemaiťiu konėgaikštīstės čiesās tėn, kor Telšē, Plungė, bova tėkrā nȧ žemaiťiu, vuo koršiu žemės. Tumet Žemaitėjė bova kėtor, vuo tuokiū dalīku nȧrēktom painiuotė“, - mėslėj istuorėks.

Palē pruofesuorio, ī daugībė galėmībiu reikštës žemaitėškomů, anō keravuotė ė skleistė. Ė tam tėkrā nȧbūtėnā mintė teismū slėnksťius, īptingā ka iruodītė tuo, kuo nȧbova, kas muokslėškā nȧpatvėrtinta, sunkē. „Aš siūlau žemaitems būtė nȧ duokomėntūs, vuo gīvenėmė. Tam pruopagavėmů, manau, poikē tink savėvalda, kaima bėndruomenės, kultūras istaigas. Truopnēs žemaitēs gal būtė ė bȧ ontspaudu pasūs ė bȧ nubriežtū robežiu. Ta Lietova ė tǡp mažītė – par tris adīnas (lt. valandas) parvažiůnama, ta kuo če dā torȧm prīšintës, skaldītës i tautas. Geriau vënīkȧmuos“, - raḡna pruofesuorios. Bejė, A. Bumblausks sakė gal pasidžiaugtė Telšēs, katrë tǡp gražē žemaitėškoma pruopagůn: ė miesta rėbuožėnklis žemaitėšks, ė nūruoda, ka če Žemaitėjės suostėnė, īr, ė paťiam miestė daug aple Žemaitėjės istuorėjė bīlůnonťiu paminklu, užrašū ė kėtuokiū žėnklū atsiradė̄, ė paminkla Dorbės mūšiů nuor statītė. „Ta ků dā nȧ žemaitē, kuo dā rēk? No, nȧbėnt sokeltė triokšma, pasiruodītė?“, - klaus A. Bumblausks.


© MB Ruoda 2017
Jė nȧnuruodīta kėtǡp, torėnīs gal būtė liůsā platėnams, tik tor būtė idieta nūruoda i www.ruoda.lt